Aldous Huxley knyga "Sala"

Romane pasakojama apie vieną Ramiojo vandenyno salų, kurioje jau 120 metų klesti taika bei ramybė. Tačiau sala sulaukia ją supančio pasaulio pavydo ir priešiškumo. Ruošiamas sąmokslas ją užimti. Vis dėlto pagrindinis jo vykdytojas, žurnalistas Vilas Farnabis, pagyvenęs tarp salos žmonių, yra priverstas naujai pažvelgti į pasaulį. Permastęs savo vertybes jis įgyja gyvenimo džiaugsmo bei vilties. „Sala“ – tai savotiška „Puikaus naujo pasaulio“ atsvara, geroji utopija. Su būdingu jam kruopštumu rašytojas vaizduoja salos gyvenimo tikrovę, atskleisdamas laisvų ir sąmoningų asmenybių egzistencijos pagrindus, jų lūpomis perteikdamas psichoterapijos technikas ir bebaimį idealizmą, „cituodamas“ Palos religinių-filosofinių traktatų ištraukas. Paskatinti šio romano, septintajame dešimtmetyje keli šimtai žmonių Kalifornijoje susibūrė į bendruomenę „Island Foundation“ – ji siekė gyventi pagal A. Huxley išgalvotos Palos kultūros principus. Be to, Kalifornijoje įsikūrusiame Esaleno institute A. Huxley dėstytos paskaitos apie žmogaus galimybes atliko lemiamą vaidmenį Žmogaus galimybių judėjimo (Human Potential Movement) susiformavimui.